ES karinio mobilumo programa atidaro 44 tonų sunkiasvorių sunkvežimių tarptautinius maršrutus

Europos Sąjungos karinio mobilumo reglamento nuostatos, įsigaliojančios šią savaitę, iš esmės keičia sunkiasvorių transporto priemonių tarptautinio eismo tvarką gynybos logistikos koridoriuose. Naujos taisyklės leidžia iki 44 tonų bendrojo svorio ir iki 4 metrų aukščio sunkiasvorėms transporto priemonėms (HGV) judėti paskirtais maršrutais tarp ES valstybių narių be individualių nacionalinių išimčių leidimų, kurie anksčiau buvo privalomi kiekvienoje šalyje atskirai.

Pagal ES karinio mobilumo reglamentą (Regulation (EU) 2021/1153, iš dalies keičiamas 2024–2025 m. įgyvendinimo aktais), gynybos logistikai skirtiems koridoriams priskiriami specialūs kelių tinklo segmentai, kuriuos valstybės narės iš anksto suderino su Europos gynybos agentūra (EDA) ir Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generaliniu direktoratu (DG MOVE). Šie maršrutai tiesiogiai susiejami su NATO logistikos reikalavimais ir PESCO (Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo) Transporto klasterio dokumentuose nurodytais prioritetiniais ašimis.

Europos gynybos agentūros duomenimis, PESCO Transporto klasteris, kuriam vadovauja Vokietija ir Nyderlandai, 2023–2025 m. identifikavo daugiau kaip 12 000 km kelių infrastruktūros, galinčios atlaikyti karinės klasifikacijos krovinius. Šie keliai apima tiltus, kurių keliamoji galia atnaujinta pagal NATO STANAG 2021 standartus, bei tunelius, atitinkančius 4 metrų aukščio reikalavimus. Civiliniams vežėjams tai reiškia, kad tie patys koridoriai dabar bus naudojami intensyviau, su sunkesnėmis apkrovomis ir organizuotais kariniais konvojais.

Kokie koridoriai paskiriami kariniam mobilumui

Pagrindiniai paskirtieji koridoriai, įtraukti į ES karinio mobilumo infrastruktūros žemėlapį, apima dvi pagrindines ašis, ypač svarbias Vidurio ir Rytų Europoje. PL–CZ–SK–DE ašis driekiasi nuo Lenkijos rytinės sienos per Vroclavą (Wrocław), Ostravą ir Bratislavą iki Miuncheno (München) bei Drezdeno (Dresden) Vokietijoje. Ši trasa apima TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus „Baltijos–Adrijos” segmentus, kuriuose Lenkijos Generalinė kelių direkcija (GDDKiA), Čekijos kelių inspekcija (Ředitelství silnic a dálnic, ŘSD) ir Slovakijos Nacionalinės kelių kompanijos (NDS) keliai buvo iš anksto suderinti karinėms apkrovoms.

RO–HU–AT ašis jungia Rumunijos vakarinius sienos perėjimo punktus per Budapeštą (Budapest) iki Vienos (Wien) ir toliau į Vokietiją. Rumunijos nacionalinės kelių kompanija (CNAIR) ir Vengrijos kelių operatorius (Nemzeti Útdíjfizetési Szolgáltató, NÚSZ) patvirtino, kad pagrindiniai greitkelių segmentai A1/M1/A4 atitinka 44 tonų normas pagal atnaujintus tiltų vertinimus. Austrijoje koridoriaus valdymą koordinuoja ASFINAG, šalyje taikant papildomą aplinkosaugos priežiūrą dėl „Ecopoint” sistemos.

Be šių dviejų pagrindinių ašių, ES karinio mobilumo reglamento prieduose nurodyti ir papildomi koridoriai: LT–LV–EE–FI (Baltijos jūros koridorius su laivybos grandimi), DE–NL–BE Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriuje bei EL–BG–RO Rytų–Viduržemio jūros koridoriuje. Visų jų atveju valstybės narės privalo viešai skelbti paskirtų kelių sąrašus nacionaliniuose kelių agentūrų registruose.

Kaip 44 tonų ir 4 metrų ribos sąveikauja su nacionaliniais svorio reglamentais

Vienas iš sudėtingiausių naujosios tvarkos aspektų – 44 tonų karinio mobilumo riba palyginti su skirtingomis nacionalinėmis normomis. Standartinė ES direktyva 96/53/EB nustato 40 tonų ribą keturių ašių transporto priemonėms bendruosiuose keliuose, tačiau leidžia valstybėms narėms taikyti aukštesnes normas tam tikruose koridoriuose ir transporto rūšyse. Kariniam mobilumui skirtas 44 tonų limitas remiasi šios direktyvos 4 straipsnio išimtimis, kurias papildo 2021/1153 reglamento specialiosios nuostatos.

Praktiškai tai reiškia, kad Lenkijoje, kur standartinė riba yra 40 tonų (su galimybe 42 tonoms penkių ašių transporto priemonėms), gynybos logistikos vežėjai, važiuojantys paskirtais koridoriais su tinkama dokumentacija, gali viršyti šią ribą iki 44 tonų. Tačiau Lenkijos GDDKiA pabrėžia, kad ši išimtis taikoma tik transporto priemonėms, atitinkančioms STANAG 2021 ašių apkrovos reikalavimus – ne daugiau kaip 11,5 tonos vienai varomąjai ašiai ir ne daugiau kaip 10 tonų kitoms ašims.

Vokietijoje situacija yra paprastesnė, nes šalis jau leidžia 44 tonas kombinuotajam transportui tam tikromis sąlygomis pagal StVZO § 34. Bundesamt für Logistik und Mobilität (BALM) – Federalinė logistikos ir mobilumo tarnyba – prižiūri, kad gynybos koridoriais važiuojančios transporto priemonės turėtų tinkamus dokumentus, net jei leidimo gavimas supaprastintas.

Aukščio apribojimas – 4 metrai – atspindi NATO standartinį karinio transporto reikalavimą, tačiau civilinėje infrastruktūroje gali kelti problemų. Austrijoje ir Čekijoje kai kurie tuneliai bei viadukai turi žemesnius praėjimo aukščius. EDA ir DG MOVE dokumentai nurodo, kad paskirtieji koridoriai buvo patikrinti dėl atitikties 4 metrų reikalavimui, tačiau vežėjai raginami patikrinti konkrečius maršruto taškus naudodamiesi atnaujintomis nacionalinių kelių agentūrų duomenų bazėmis.

Kokius dokumentus turi turėti vežėjai

Naujoji tvarka iš esmės pakeičia dokumentų srautą gynybos logistikos vežėjams. Iki šiol vežėjai, transportuojantys gynybai skirtus krovinius per kelias valstybes nares, privalėjo gauti atskirus leidimus kiekvienoje šalyje – procesą, kuris galėjo trukti savaites ir reikalauti skirtingų nacionalinių formų. Pagal naująją tvarką įvedama vieninga Gynybos logistikos transporto deklaracija (Defence Logistics Transport Declaration, DLTD), kuri priimama visose valstybėse narėse, dalyvaujančiose PESCO Transporto klasteryje.

DLTD turi būti išduota arba patvirtinta atitinkamos gynybos institucijos – Lietuvos atveju tai Krašto apsaugos ministerija, Lenkijoje – Wojskowe Centrum Normalizacji, Jakości i Kodyfikacji (WCNJK), Vokietijoje – Bundeswehr logistikos tarnyba (BAAINBw). Dokumentas turi apimti: transporto priemonės techninį aprašą, krovinio pobūdį (net jei jis klasifikuojamas), numatytą maršrutą su alternatyvomis, transporto priemonės ašių schemos atitiktį paskirtojo koridoriaus reikalavimams ir atsakingą kariuomenės ar gynybos agentūros kontaktą.

Civiliniai vežėjai, dirbantys su gynybai artimais kroviniais (angl. defence-adjacent cargo) – pavyzdžiui, dvejopo naudojimo įrangą, atsargines dalis ar statybines medžiagas gynybos projektams – privalo atskirti, ar jų krovinys kvalifikuojasi kaip gynybos logistika pagal reglamento 2 straipsnio sąvokas. Jei nekvalifikuojasi, jiems toliau galioja įprastinė nacionalinių išimčių tvarka. EDA rekomenduoja vežėjams iš anksto konsultuotis su nacionaliniais kariuomenės logistikos koordinatoriais, jei yra neaišku.

Be DLTD, vežėjai turi turėti: standartinę CMR važtaraštį, transporto priemonės techninius dokumentus su ašių svorių duomenimis, vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą (CPC), galiojantį TIR karnetą arba tranzito deklaraciją T1, jei reikia muitinės procedūrų, bei draudimo dokumentus, kurie apima galimą žalą infrastruktūrai. Pastaroji sąlyga ypač svarbi Austrijoje, kur ASFINAG reikalauja papildomo įsipareigojimo dėl tiltų apsaugos.

Kokios institucijos koordinuoja vykdymo užtikrinimą

Vykdymo užtikrinimo sistema paskirstyta tarp kelių lygių institucijų. Europos lygiu bendrą priežiūrą vykdo DG MOVE kartu su Europos gynybos agentūra, kurios kasmet teikia ataskaitas Europos Parlamentui apie karinio mobilumo koridorių būklę. Šios institucijos neturi tiesioginių sankcionavimo įgaliojimų, tačiau jų nuomonė lemia, ar valstybė narė gauna Europos gynybos fondo (EDF) finansavimą infrastruktūros modernizavimui.

Nacionaliniu lygiu pagrindiniai vykdymo koordinatoriai yra: Lenkijoje – GDDKiA (Generalny Dyrektor Dróg Krajowych i Autostrad) ir Inspekcja Transportu Drogowego (ITD) kaip kelio policija; Vokietijoje – BALM; Čekijoje – ŘSD ir Celní správa (muitinė) pasienio taškuose; Slovakijoje – NDS ir Slovenská obchodná inšpekcia (SOI); Rumunijoje – CNAIR ir Autoritatea Rutieră Română (ARR); Vengrijoje – NÚSZ ir Nemzeti Közlekedési Hatóság; Austrijoje – ASFINAG ir Bundesstraßen-Mautgesetz valdymo institucija.

Svarbu paminėti, kad kariniai konvojai paprastai judės su lydinčiomis kariuomenės transporto priemonėmis ir turės iš anksto suderintą maršrutą su vietos kelių institucijomis. Civiliniai vežėjai, pastebintys konvoją tame pačiame koridoriuje, turėtų žinoti, kad tokie judėjimai koordinuojami per LOGFAS (NATO logistikos funkcinės tarnybos sistemas) ir valstybių narių kariuomenių judėjimo koordinacijos centrus. Informacija apie planuojamus konvojus turėtų būti skelbiama nacionalinių kelių agentūrų svetainėse likus ne mažiau kaip 48 valandoms.

Poveikis civiliniams vežėjams ir flotų vadovams

Flotų vadovams, dirbančiems PL–CZ–SK–DE ir RO–HU–AT koridoriuose, naujoji tvarka kelia kelis praktinius iššūkius. Pirma, karinių konvojų judėjimas gali sukelti eismo spūstis ir riboti lenkimosi galimybes siaurose kelio atkarpose, ypač Sudetų kalnų praėjimuose Lenkijos ir Čekijos pasienyje bei Dunajaus slėnio keliuose Vengrijoje. Antra, stovėjimo aikštelių prieinamumas gali sumažėti, jei kariniai konvojai naudos tos pačios infrastruktūros poilsio zonas.

Trečia ir galbūt svarbiausia – tiltų svorio tolerancijų klausimai. Nors paskirtieji koridoriai buvo patikrinti, šalutiniai keliai ir alternatyvūs maršrutai, kuriuos vežėjai tradiciškai naudoja kamščių metu, gali neturėti tokio pat patikrinimo statuso. Vežėjai, nukrypę nuo pagrindinio koridoriaus su 44 tonų kroviniu, automatiškai praranda karinio mobilumo dokumentacijos apsaugą ir patenka į įprastinę nacionalinių leidimų sistemą. Lenkijoje ITD baudos už svorio pažeidimus siekia iki EUR 15 000 vienai transporto priemonei, Vokietijoje BALM baudos už nedeklaruotą svorį gali siekti iki EUR 5 000, o Austrijoje ASFINAG papildomi mokesčiai už infrastruktūros žalą skaičiuojami atskirai.

Transporto asociacijos, įskaitant IRU (Tarptautinį kelių transporto sąjungą) ir CLECAT (Europos logistikos ir muitinės agentų asociaciją), rekomenduoja flotų vadovams atnaujinti maršrutų planavimo sistemas atsižvelgiant į naują karinio mobilumo koridorių žemėlapį ir nustatyti automatinį perspėjimą, kai planuojamas maršrutas kerta paskirtąją zoną. IRU 2025 m. pradžioje išleido techninį biuletenį šia tema, kurį galima rasti organizacijos narių portale.

Dažnai užduodami klausimai

Kas yra ES karinio mobilumo reglamentas ir kaip jis susijęs su PESCO?

ES karinio mobilumo reglamentas (EU) 2021/1153 nustato finansavimo ir koordinavimo sistemą, skirtą kariniam transportui tarp ES valstybių narių supaprastinti. Jis glaudžiai susijęs su PESCO (Nuolatiniu struktūriniu bendradarbiavimu) – konkrečiai su PESCO Transporto klasteriu, kurį veda Vokietija ir Nyderlandai. Transporto klasteris identifikuoja prioritetinius kelių, geležinkelių ir oro koridorius, kuriuos valstybės narės įsipareigoja modernizuoti iki nurodytų karinių standartų. Reglamento ir PESCO dokumentų jungtis leidžia europiniu lygiu koordinuoti ne tik infrastruktūros investicijas, bet ir teisines procedūras, būtinas gynybos logistikos vežimams.

Ar civilis vežėjas, vežantis gynybos pramonės produktus, gali naudotis karinio mobilumo koridoriais?

Tai priklauso nuo krovinio pobūdžio ir jo oficialaus kvalifikavimo. Gynybos logistikos transporto deklaracija (DLTD) išduodama tik tiems vežimams, kurie tiesiogiai susiję su gynybos institucijų užsakymais arba NATO operacijomis. Civilinis vežėjas, transportuojantis dvejopo naudojimo prekes ar gynybos pramonės komponentus, turėtų kreiptis į atitinkamą gynybos ministerijos logistikos skyrių dėl krovinio kvalifikavimo. Jei krovinys nekvaliifikuojamas kaip gynybos logistika pagal reglamento sąvokas, vežėjas turi naudoti įprastinę nacionalinių leidimų sistemą ir laikytis standartinių svorio normų.

Kokios yra 44 tonų ribos išimtys skirtingose ES šalyse?

Skirtingos valstybės narės turi skirtingas standartines svorio ribas. Lenkija leidžia iki 40 tonų (42 tonos penkių ašių transporto priemonėms), Vokietija – iki 44 tonų kombinuotajam transportui, Čekija – 48 tonų specialiuose koridoriuose su leidimu, Slovakija – 40 tonų, Rumunija – 40 tonų. Karinio mobilumo reglamento 44 tonų norma taikoma tik paskirtaisiais koridoriais važiuojančioms transporto priemonėms su galiojančia DLTD. Vežėjai, planuojantys maršrutus per kelias šalis, turėtų patikrinti kiekvienos šalies kelių agentūros svetainę, kurioje turi būti paskelbtas paskirtųjų koridorių ir leistinų normų sąrašas.

Kaip gauti gynybos logistikos transporto deklaraciją (DLTD)?

DLTD išduoda arba patvirtina atitinkamos šalies gynybos institucija. Lietuvos vežėjai turėtų kreiptis į Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūrą. Lenkų vežėjai – į WCNJK (Wojskowe Centrum Normalizacji, Jakości i Kodyfikacji), vokiečiai – į BAAINBw. Dokumentas turi apimti techninę transporto priemonės specifikaciją, krovinio aprašą, maršrutą ir kariuomenės kontaktinį asmenį. EDA rekomenduoja prašymus teikti likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamos kelionės, nors skubiais atvejais galimas greitesnis procesas per karinių pajėgų judėjimo koordinacijos centrus.

Kaip kariniai konvojai paveiks civilinių vežėjų kelionių laiką PL–CZ–SK–DE koridoriuje?

Tikslaus poveikio prognozuoti sudėtinga, nes konvojų dažnis ir dydis priklausys nuo gynybos operacinių poreikių, kurie nėra viešai skelbiami iš anksto. Tačiau kelių agentūros privalo skelbti informaciją apie planuojamus didelius konvojus likus ne mažiau kaip 48 valandoms. Flotų vadovams rekomenduojama: stebėti GDDKiA, ŘSD ir NDS eismo informacijos sistemas; nustatyti automatinį perspėjimą maršrutų planavimo sistemose; turėti alternatyvius maršrutus, kuriems nereikia papildomų leidimų. Ypač pažeidžiamos atkarpos – Náchod–Hradec Králové ir Žilina–Bratislava kelio atkarpos, kur eismo pralaidumas yra ribotas.

Kokios baudos gresia vežėjams, neturintiems tinkamų dokumentų karinio mobilumo koridoriuose?

Baudos skiriasi pagal šalį ir pažeidimo pobūdį. Lenkijoje ITD gali skirti iki EUR 15 000 baudą už svorio normų pažeidimą ir iki EUR 5 000 už dokumentų trūkumą. Vokietijoje BALM baudos už nedeklaruotą svorį siekia iki EUR 5 000, o už rimtus pažeidimus gali būti sustabdyta transporto licencija. Austrijoje ASFINAG skaičiuoja papildomus mokesčius už infrastruktūros žalą pagal faktinį svorio viršijimą, ir tokie mokesčiai gali siekti EUR 20 000 ir daugiau. Svarbu pažymėti, kad karinio mobilumo dokumentacijos nebuvimas nereiškia automatinės baudos, jei vežėjas laikosi standartinių svorio normų, tačiau jis negali remtis karinio mobilumo išimtimis.

Kur rasti oficialią informaciją apie paskirtus karinio mobilumo koridorius?

Oficiali informacija skelbiama keliuose šaltiniuose. Europos Komisijos TEN-T koridorių žemėlapiai su karinio mobilumo žymėjimais pasiekiami per DG MOVE infrastruktūros portalą. Europos gynybos agentūros (EDA) svetainėje skelbiami PESCO Transporto klasterio pažangos dokumentai ir koridorių techninės specifikacijos. Kiekvienos valstybės narės kelių agentūra (GDDKiA, ŘSD, NDS, CNAIR, ASFINAG ir kt.) privalo skelbti paskirtųjų koridorių sąrašus savo nacionaliniuose registruose. IRU (Tarptautinė kelių transporto sąjunga) taip pat rengia supaprastintus techninius biuletenius savo narių portale.