Miesto krovinių vežimo efektyvumas: Berlynas 144% aplenkia Madridą naujame tyrime

Naujas „Geotab” Europos miestų krovinių vežimo efektyvumo indeksas (angl. Geotab European Urban Freight Efficiency Index), paskelbtas 2026 m. gegužės 18 d., atskleidžia ryškius skirtumus tarp Europos sostinių krovininių transporto veiklos sąlygų. Tyrimas, grįstas prijungtų transporto priemonių telematikos duomenimis iš septynių Europos sostinių, nustato, kad Berlynas yra efektyviausias miestas krovinių vežimui, surinkęs 61 balą iš 100, tuo tarpu Madridas atsidūrė paskutinėje vietoje su 25 balais. Tai reiškia, kad Berlyno miesto logistikos aplinka yra 144 % efektyvesnė nei Madrido – skirtumas, kuris tiesiogiai veikia maršruto planavimą, vairuotojų naudojimą ir veiklos sąnaudas.

Ataskaita ypač aktuali transporto vadybininkams, valdantiems miestų pristatymo operacijas Londone, Madride ir Paryžiuje, kur nepastovus eismas ir didelės kuro sąnaudos stabdant variklius reikšmingai didina eksploatacijos kaštus ir apsunkina darbo laiko atitiktį ES taisyklėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 561/2006 dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko.

Kaip veikia „Geotab” miestų krovinių efektyvumo indeksas

„Geotab European Urban Freight Efficiency Index” metodika remiasi anonimizuotais prijungtų transporto priemonių duomenimis iš „Geotab” telematikos platformos, apimančiais šimtus tūkstančių realaus eismas įvykių kiekviename tirtame mieste. Indeksas vertina kelis pagrindinius rodiklius: vidutinį judėjimo greitį, sustojimų dažnumą ir trukmę, maršruto laiko nepastovumą (angl. travel time variability) ir sunkvežimių bei keleivinių automobilių veiklos sąlygų skirtumus.

Esminis metodologinis pasirinkimas – ne tik vertinti spūstis kaip tokias, bet atskirti nuspėjamas lėtas spūstis nuo nenuspėjamų spūsčių. Šis skirtumas, anot „Geotab” analitikų, yra komerciškai svarbesnis nei bendras vėlinimo laikas: lėtas, bet pastovus eismas leidžia planavimui prisitaikyti, o chaotiškas, nepastovus eismas griauna visą logistinę grandinę.

Tyrimas apima septynis Europos miestus: Berlyną, Madridą, Londoną, Paryžių, Romą, Amsterdamą ir Varšuvą. Duomenys renkami visomis savaitės dienomis ir skirtingu paros metu, kad būtų atsispindėta tikroji veiklos aplinka, su kuria susiduria krovininių transporto priemonių vairuotojai.

Berlynas lyderis: kodėl 61 balas yra reikšmingas

Berlyno 61 balas „Geotab” indekse nėra atsitiktinis. Vokietijos sostinės gatvių tinklas, palyginti geriau sureguliuoti eismo srautai ir platus krovinių vežimui skirtų laiko langų pasirinkimas lemia, kad sunkvežimių maršrutų laiko nukrypimai yra minimalūs. Tai reiškia, kad transporto vadybininkai gali tiksliau planuoti pristatymų langus, efektyviau skirti vairuotojų valandas ir mažiau rezervuoti „buferio laiko” nenumatytam vėlinimui.

Berlyne veikiančios logistikos įmonės gali realiau laikytis suplanuotų pristatymo laiko langų, o tai tiesiogiai veikia klientų pasitenkinimą ir pakartotinių pristatymų kaštus. „Geotab” duomenys rodo, kad Berlyne sunkvežimių judėjimo greičio standartinis nuokrypis yra žymiai mažesnis nei Londone ar Madride, kas leidžia tiksliau suplanuoti vairuotojų darbo dienas pagal Reglamento (ES) Nr. 561/2006 reikalavimus.

Londonas: spūsčių ir nenuspėjamumo derinio pavojus

Londono 29 balai indekse ir paskutinė vieta pagal kombinuotą efektyvumo vertinimą patvirtina tai, ką daugelis Didžiosios Britanijos logistikos vadybininkų žino iš praktikos: Londono problema nėra tik lėtas eismas – tai itin nepastovus eismas. „Geotab” ataskaita fiksuoja, kad tas pats pristatymo maršrutas Londone gali užtrukti 20 minučių vieną dieną ir 50 minučių kitą dieną, net tuo pačiu paros metu.

Toks nepastovumas turi konkrečių operatyvinių pasekmių:

• Pristatymo laiko langai tampa praktiškai neužtikrinti, nes vairuotojai negali prognozuoti atvykimo laiko;
• Vairuotojų paskirstymas darosi neefektyvus – reikalingi platesni laiko rezervai kiekvienam maršrutui;
• Darbo laiko atitiktis pagal ES ir JK vairuotojų valandų taisykles tampa sunkiau kontroliuojama, nes netikėti vėlinimai gali privesti prie taisyklių pažeidimų;
• Klientų aptarnavimo kokybė kenčia, nes pristatymo laiko patvirtinimas tampa nepatikimas.

Svarbu paminėti, kad Jungtinė Karalystė po „Brexit” taiko savas vairuotojų darbo laiko taisykles, tačiau jos iš esmės atitinka ES modelį pagal GB Domestic Rules ir AETR susitarimą. Tačiau Londono veiklos aplinkos nepastovumas kelia ypatingų iššūkių bet kurioms taisyklėms, nes planavimo netikrumas didėja.

Madridas: žemiausias balas ir struktūrinės priežastys

Madrido 25 balai – žemiausias rezultatas tarp visų septynių tirtų miestų – atspindi kombinuotą probleminę aplinką: didelį eismo intensyvumą, prastą maršruto nuspėjamumą ir žemą komercinio transporto judėjimo greitį. „Geotab” duomenys rodo, kad Madride sunkvežimių ir keleivinių automobilių veiklos sąlygų skirtumas yra ypač didelis – krovininės transporto priemonės patiria neproporcingai didelį vėlinimą lyginant su lengvaisiais automobiliais.

Madrido miesto centras ir pagrindiniai pramoniniai rajonai yra sujungti keliais, kurie valandų valandomis patiria intensyvias spūstis, o miesto valdžios pastaraisiais metais įdiegtos taršos ribojimo zonos (angl. Low Emission Zones) – ypač Madrid Central zona – papildomai riboja krovininių transporto priemonių maršrutų pasirinkimą ir laiko langus. Tai verčia vairuotojus rinktis ilgesnius aplinkinius maršrutus, kurie didina ir degalų sąnaudas, ir darbo laiką.

Paryžius: 18,2 % degalų švaistymas sustojant

Paryžiaus atvejis „Geotab” ataskaitoje išsiskiria konkrečiu ir operatyviškai reikšmingu skaičiumi: Paryžiaus sunkvežimiai švaisто 18,2 % degalų dėl variklio veikimo stovint, kurį sukelia dažni sustojimo ir važiavimo ciklai miesto gatvėse. Šis rodiklis turi tiesioginę įtaką veiklos kaštams ir CO₂ emisijoms.

Skaičiuojant praktiškai: standartinis 40 tonų vilkikas sunaudoja apytiksliai 30–35 litrus dyzelio kuro per 100 km. Jei 18,2 % šio kuro sąnaudojama stovint, tai reiškia, kad kiekvienas Paryžiuje atliekamas pristatymas kainuoja reikšmingai daugiau nei pristatymas mieste su sklandesnėmis eismo sąlygomis. Didesnėms transporto įmonėms, atliekančioms dešimtis pristatymų per dieną Paryžiuje, tai sudaro reikšmingą metinę papildomą išlaidų sumą.

Paryžiaus „ZFE-m” (Zone à Faibles Émissions mobilité) zona, draudžianti labiausiai taršias transporto priemones miesto centre, verčia operatorius investuoti į naujesnį ir švaresnį parką, tačiau „Geotab” duomenys rodo, kad net naujesnės transporto priemonės patiria tuos pačius sustojimo-važiavimo ciklus dėl eismo struktūros.

Roma: kontraintuityvi sėkmė

Romos rezultatai „Geotab” indekse stebina: nors Italijos sostinė žinoma dėl chaotiško eismo ir didelių spūsčių, ji pasiekia geresnį efektyvumo vertinimą nei Londonas ar Madridas. „Geotab” analitikai šį paradoksą aiškina nuspėjamumo principu: Romos eismas yra lėtas ir tankus, tačiau gana nuoseklus ir nuspėjamas.

Kitaip tariant, vairuotojai ir transporto vadybininkai žino, ko tikėtis: spūstys Romoje elgiasi pagal nuspėjamus modelius, todėl maršruto planavimo sistemos gali tiksliai įvertinti kelionės laiką ir pateikti patikimas prognozes. Tai leidžia logistikos vadybininkams tiksliau planuoti pristatymų langus ir vairuotojų darbo dienas, net jei bendras važiavimo laikas yra ilgesnis.

Šis Romos atvejis patvirtina esminę „Geotab” ataskaitoje formuluojamą tezę: nenuspėjamos spūstys kainuoja daugiau nei lėtos spūstys. Planavimo neapibrėžtumas verčia įmones laikyti didesnius laiko rezervus, samdyti daugiau vairuotojų ir prarasti klientų pasitikėjimą dėl nepatikimų pristatymo laiko prognozių.

Sunkvežimių ir lengvųjų automobilių veiklos sąlygų skirtumai

„Geotab European Urban Freight Efficiency Index” atskleidžia svarbų aspektą, kuris dažnai ignoruojamas bendruosiuose eismo duomenyse: krovininės transporto priemonės patiria kitokias eismo sąlygas nei lengvieji automobiliai tuose pačiuose miestuose. Sunkvežimiai yra ribojami tam tikrų gatvių, maršrutų ir laiko langų, jie negali taip lanksčiai keisti maršrutų kaip lengvieji automobiliai, ir jie patiria didesnį vėlinimą prie pakrovimo ir iškrovimo vietų.

Madride šis skirtumas ypač ryškus: „Geotab” duomenys rodo, kad krovininės transporto priemonės Madride patiria neproporcingai didelį vėlinimą lyginant su lengvaisiais automobiliais tose pačiose gatvėse. Tai rodo, kad Madrido eismo valdymo infrastruktūra nėra optimizuota krovininiam transportui, o galimos pralaidumo gerinimo priemonės konkrečiai šiam segmentui yra nepakankamai išnaudojamos.

Londone sunkvežimių ir lengvųjų automobilių nepastovumo skirtumas taip pat yra didelis: krovininės transporto priemonės dėl dydžio ir maršrutų apribojimų patiria dar didesnį laiko nepastovumą nei bendrasis eismo srautas, todėl „Geotab” indekso 29 balų vertinimas Londonui faktiškai yra dar pesimistiškesnis krovininiam transportui nei jis atrodo paviršutiniškai.

Operatyvinis atsakas: ką turėtų daryti transporto vadybininkai

„Geotab” ataskaita nėra tik akademinis tyrimas – ji pateikia konkrečias praktines implikacijas logistikos vadybininkams, dirbantiems Londone, Madride ir kitose sudėtingose aplinkose. Remiantis ataskaitos duomenimis ir gerąja pramonės praktika, rekomenduojami šie veiksmai:

Maršrutų planavimo sistemos

Londone ir Madride veikiančios įmonės turėtų peržiūrėti maršrutų planavimo sistemas ir įsitikinti, kad jos naudoja realaus laiko telematikos duomenis, o ne statistinius vidurkius. „Geotab” platformos duomenys arba trečiųjų šalių teikėjų, naudojančių panašius prijungtų transporto priemonių duomenis, sprendimai gali žymiai tiksliau įvertinti tikrąjį kelionės laiką pagal paros laiką, savaitės dieną ir istorinius nepastovumo modelius.

Pristatymo laiko langų paskirstymas

Aukšto nepastovumo miestuose, ypač Londone, pristatymo laiko langai turėtų būti platūs ir apsaugoti buferiu. Praktiškai tai reiškia, kad jei vidutinis maršrutas užtrunka 30 minučių, planavimo sistema turėtų rezervuoti bent 50–60 minučių, atsižvelgiant į „Geotab” fiksuojamą galimą 150 % laiko nukrypimą. Alternatyva – naudoti dinamines pristatymo patvirtinimo sistemas, kurios informuoja gavėjus apie tikslų atvykimo laiką likus 30–60 minučių iki pristatymo.

Vairuotojų darbo laiko atitiktis

Nepastovios eismo sąlygos tiesiogiai kelia grėsmę vairuotojų darbo laiko atitikčiai. Jei maršrutas Londone ar Madride neprognozuojamai užtrunka 30–60 % ilgiau nei planuota, vairuotojai gali susidurti su situacija, kai poilsio pertraukos reikalavimų laikymasis tampa sudėtingas. Transporto vadybininkai turėtų:

• Naudoti skaitmeninę tacho grafų duomenų analizę realiuoju laiku, kad gautų įspėjimus apie artėjančius darbo laiko limitus;
• Kurti lankstesnius vairuotojų paskirstymo planus su rezerviniais vairuotojais aukšto nepastovumo maršrutams;
• Dokumentuoti eismo sąlygas kaip force majeure aplinkybę atveju, jei inspektavimo metu kiltų klausimų dėl laiko nukrypimų, nors pabrėžtina, kad Jungtinės Karalystės Vairuotojų ir transporto priemonių licencijavimo agentūra (DVLA) ir Kelių transporto inspekcija (DVSA) vertina kiekvieną atvejį individualiai.

Degalų sąnaudų valdymas

Paryžiuje veikiančioms įmonėms „Geotab” duomenys apie 18,2 % degalų švaistymą stovint turėtų paskatinti peržiūrėti variklio stabdymo-paleidimo sistemas (angl. idle reduction technologies) ir maršrutų optimizavimą, siekiant sumažinti sustojimų skaičių. Modernios telematikos sistemos gali identifikuoti konkrečias gatvių atkarpas ar sankryžas, kuriose sustojimų dažnis yra ypač didelis, ir šią informaciją naudoti maršrutų optimizavimui.

Miestų krovinių vežimo efektyvumo gerinimo tendencijos

„Geotab” ataskaita pasirodo svarbiu momentu – daugelis Europos miestų aktyviai diegia mažų emisijų zonas (MEZ) ir kitas eismo reguliavimo priemones, kurios tiesiogiai veikia krovininio transporto veiklą. Berlyno sėkmės modelis gali būti naudingas kitiems miestams, svarstantiems krovinių vežimo infrastruktūros gerinimą.

Vokietijoje Federalinė kelių transporto inspekcija (BAG) taip pat aktyviai stebi krovininio transporto atitiktį, ir Berlyno operatoriai, veikiantys nuspėjamoje aplinkoje, turi mažesnę tikimybę pažeisti taisykles dėl nenumatytų aplinkybių nei jų kolegos Londone ar Madride.

ES lygmeniu Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (DG MOVE) yra paskelbęs Miestų mobilumo paketą (angl. Sustainable Urban Mobility Package), kuriuo siekiama standartizuoti miestų logistikos zonas ir gerinti krovininiam transportui skirtą infrastruktūrą visoje ES. „Geotab” indekso duomenys suteikia empirinį pagrindą šioms politikos diskusijoms.

Pilnas „Geotab European Urban Freight Efficiency Index” tyrimas

Visas „Geotab European Urban Freight Efficiency Index” tyrimas, paskelbtas 2026 m. gegužės 18 d., yra prieinamas „Geotab” oficialios svetainės mokslinių tyrimų skiltyje adresu geotab.com. Ataskaita apima išsamius metodologijos aprašymus, duomenų šaltinių aprašus, pilnus visų septynių miestų balų sąrašus ir papildomas analizes apie sunkvežimių bei lengvųjų automobilių veiklos sąlygų skirtumus. Transporto vadybininkams, logistikos analitikams ir miestų planavimo specialistams rekomenduojama perskaityti pilną ataskaitą, kad galėtų priimti informuotus sprendimus dėl veiklos optimizavimo ir investicijų.

Dažnai užduodami klausimai

Kas yra „Geotab European Urban Freight Efficiency Index”?

„Geotab European Urban Freight Efficiency Index” yra tyrimas, kurį 2026 m. gegužės 18 d. paskelbė telematikos įmonė „Geotab”. Indeksas analizuoja prijungtų transporto priemonių duomenis iš septynių Europos sostinių – Berlyno, Madrido, Londono, Paryžiaus, Romos, Amsterdamo ir Varšuvos – ir vertina miestų krovinių vežimo efektyvumą pagal kelis rodiklius, įskaitant eismo greitį, sustojimų dažnumą ir maršruto laiko nepastovumą.

Kodėl Berlynas yra efektyviausias miestas krovinių vežimui pagal „Geotab” tyrimą?

Berlynas surinko aukščiausią 61 balo rezultatą „Geotab” indekse dėl geresnio gatvių tinklo pralaidumo, mažesnio maršruto laiko nepastovumo ir palankesnių sunkvežimių veiklos sąlygų lyginant su kitais tirtais miestais. Tai leidžia transporto vadybininkams tiksliau planuoti pristatymų langus ir vairuotojų darbo dienas.

Kodėl Londonas laikomas blogiausiu miestu miesto logistikai „Geotab” indekse?

Londonas gavo 29 balus ir buvo įvertintas kaip pats neefektyviausias miestas kombinuotu vertinimu, nes jame derinasi tiek didelės spūstys, tiek itin didelis maršruto laiko nepastovumas. „Geotab” duomenys rodo, kad tas pats maršrutas Londone gali užtrukti 20 minučių vieną dieną ir 50 minučių kitą dieną, todėl pristatymo laiko langų garantavimas ir vairuotojų darbo laiko planavimas tampa itin sudėtingi.

Kiek degalų švaisto sunkvežimiai Paryžiuje dėl spūsčių?

Remiantis „Geotab European Urban Freight Efficiency Index” duomenimis, Paryžiuje sunkvežimiai švaisto 18,2 % degalų dėl variklio veikimo stovint, kurį sukelia dažni sustojimo ir važiavimo ciklai miesto gatvėse. Tai tiesiogiai padidina veiklos kaštus ir CO₂ emisijas Paryžiuje veikiančioms transporto įmonėms.

Kodėl Roma pasiekia geresnį efektyvumo vertinimą nei Londonas ar Madridas, nepaisant didelių spūsčių?

Roma pasiekia geresnį „Geotab” indekso vertinimą nei Londonas ar Madridas, nes, nepaisant didelių ir tankių spūsčių, Romos eismas yra nuspėjamas ir nuoseklus. Transporto vadybininkai gali patikimai prognozuoti kelionės laiką, todėl pristatymo planavimas ir darbo laiko atitiktis yra lengviau valdomi. „Geotab” ataskaita pabrėžia, kad nenuspėjamos spūstys kainuoja operatoriams daugiau nei lėtos, bet nuoseklios spūstys.

Kaip transporto vadybininkai turėtų reaguoti į „Geotab” indekso duomenis?

Transporto vadybininkai, valdantys pristatymo operacijas Londone ir Madride, turėtų peržiūrėti maršrutų planavimo sistemas, kad jos naudotų realaus laiko prijungtų transporto priemonių duomenis, o ne statistinius vidurkius. Taip pat rekomenduojama plačiau nustatyti pristatymo laiko langus aukšto nepastovumo maršrutams, naudoti skaitmeninių tacho grafų duomenų stebėjimą realiuoju laiku darbo laiko atitikčiai užtikrinti ir apsvarstyti variklio sustabdymo technologijų diegimą stovėjimo laikui mažinti, ypač Paryžiuje.

Ar „Geotab” indekso duomenys apima tik sunkvežimius ar ir kitas transporto priemones?

„Geotab European Urban Freight Efficiency Index” analizuoja tiek krovininių transporto priemonių, tiek lengvųjų automobilių veiklos duomenis ir lygina skirtumus tarp šių dviejų kategorijų kiekviename mieste. Tai leidžia identifikuoti miestus, kuriuose krovininiam transportui tenka neproporcingai didelė spūsčių našta lyginant su lengvaisiais automobiliais – kaip kad Madride.

Kur galima rasti pilną „Geotab European Urban Freight Efficiency Index” ataskaitą?

Pilnas „Geotab European Urban Freight Efficiency Index” tyrimas, paskelbtas 2026 m. gegužės 18 d., yra prieinamas „Geotab” oficialios svetainės mokslinių tyrimų ir išteklių skiltyje adresu geotab.com. Ataskaita apima išsamią metodologiją, pilnus visų septynių miestų balų sąrašus ir praktines rekomendacijas transporto vadybininkams.